stoveris

sto•veris (plg. la. toveris) sm. 1. Stotkas, iš vieno medžio išdirbtas, vadinas sto•veris J. 2. žr. stotuvas: Pri vieno stoverio daugiau kaip du [džiovėjai] negalia pritilpti Plng. Nulūžo stoveriuo koja Plng.